spoktė

spo•ktė sf. L 1. maža lempelė, spingsulė: Rodos, koki čia mūsų ta spoktė žibinama, o žibalo paima, ir tiek Rs. 2. Grž, Lnkv euf. cunnus. 3. menk. nerimta moteris: Spoktė viena! LTR(Jnš). 4. scom. žr. spoksa: A neisi šalin, spo•kte, – įbedė akis an žmogų! Ps.